POKALBIS SU ŠALČININKŲ KRAŠTĄ LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIME ATSTOVAUJANČIA BEATA PIETKIEWICZ

Lapkričio mėnesį LR XIII Seimas baigė pusę savo kadencijos. Šalčininkų kraštą Lietuvos parlamente atstovauja Seimo narė Beata Pietkiewicz. Su kokiomis nuotaikomis Seimo narė pradeda antrą Seimo kadencijos pusę? Kas pavyko, kas ne, ką dar norėtų nuveikti? Apie tai kalbame su Beata.

Kas nulėmė, kad dalyvavote 2020-2024 metų Seimo rinkimuose?

Mano dalyvavimas Seimo rinkimuose – partinis sprendimas. Tokį pasiūlymą gavau iš LLRA-KŠS Šalčininkų rajono skyriaus pirmininko. Prieš tai partijos būreliai į Seimą kėlė pirmininką, bet jam atsisakius, šis pasiūlymas atkeliavo pas mane. Visi partijos sąrašai ir apygardose iškelti kandidatai buvo sudėlioti, visų pirma, pritarus LLRA-KŠS pirmininkui. Aš sutikau su šiuo pasiūlymu, nes atsarginiai partijos variantai ir dėliojimai nebūtų atspindėję Šalčininkų rajono interesų.

Kuriame parlamento komitete ir komisijoje dirbate? Už ką esate atsakinga?

Narystę tam tikrame komitete ar komisijoje lemia, visų pirma, sukurtos frakcijos kvotos, kurios dalinamos pagal frakcijos narių skaičių. Po priesaikos davimo buvo sukurta iš pradžių Mišrioji grupė. Padirbėjus joje, dalis Seimo narių, tarp jų ir aš, nusprendėme, kad tikslingiau būtų sukurti atskirą opozicinę frakciją, kurią pavadinome Lietuvos Regionų frakcija.

Nuo pat pradžios iki dabar dirbu Švietimo ir mokslo komitete, kuriame svarstome įstatymo projektus, rengiame jiems išvadas, atliekame parlamentinę kontrolę. Tai pat einu pavaduotojos pareigas Smurto ir savižudybių prevencijos komisijoje. Čia esame sudėlioję darbus taip, kad kiekvienas narys galėtų teikti savo temas, kelti opius klausimus. Kviečiame pašnekovus, atsakingas valstybės įstaigas, taip pat rengiame papildomas išvadas teisės projektams. Šioje komisijoje dirbu nuo šių metų pradžios, prieš tai dirbau Priklausomybių prevencijos komisijoje.

 Gan įdomi situacija buvo susiklosčiusi su Priklausomybių prevencijos komisija…

Priklausomybių prevencijos komisijos pirmininkė yra Laisvės partijos atstovė Morgana Danielė. Jai prisipažinus viešai, kad narkotikų vartojimo prasme jaunystėje „buvo visko“, komisijos opozicija pareiškė nepasitikėjimą pirmininke. Nepavykus tai savotiškai interpeliacijai, dalis opozicijos tiesiog pasitraukė iš komisijos ir posėdžiai nevyko apie pusmetį. Laikausi nuostatos, kad narkotikų dekriminalizavimas turės neigiamų pasekmių visuomenei.  Mano manymu, požiūris „leiskime viską, o po to gydykime“ tikrai neša daugiau žalos nei naudos mūsų visuomenei, o ypač jaunimui.

Ką per tuos du metus pavyko įgyvendinti? Suprantame, kad nelengva ką nors nuveikti, būnant opozicijoje, bet vis gi…

Dažnai girdžiu iš kitų Seimo narių, kad darbas opozicijoje turi mažai prasmės, nes projektai, ties kuriais ilgai dirbta, dažniausiai atmetami, o jei priimami per pateikimą, tai metų metus guli stalčiuose, kad paskui juos atmesti. Taip iš tikro dažnai nutinka. Kartu su buvusiais bendrapartiečiais buvome pateikę keletą svarbių projektų, pvz. dėl žemės grąžinimo, dėl Tautinių mažumų įstatymo, dėl nemokamų vaistų senjorams. Deja, yra taip, kad didžiausia dalis tų projektų buvo grąžinta tobulinti. Manau, jie ir vėl bus teikti, nes problemos nei išspręstos, nei pradingo.

Kalbant ne apie teisės projektus, manau, svarbią dalį opozicijos darbe turi savo pozicijos reiškimas bei viešojo intereso gynimas. Tai liečia ir gyventojų interesų gynimą, ką, pavyzdžiui, dariau Dieveniškėse ir Rūdninkuose. Tai liečia ir viešus pasisakymus apie pandemijos ribojimus ar civilines tos pačios lyties sąjungas, kurioms nepritariu. O dar didžiuojuosi tuo, kad, nežiūrint į viską, pavyko sutelkti praeitais metais Seimo bendruomenę Kalėdaičių pasidalijimui. Toks renginys vyko pirmąkart parlamento istorijoje. Jis subūrė katalikus, evangelikus bei stačiatikius. Šiemet irgi pavyko suburti nemažai Seimo narių ir Seimo darbuotojų kalėdaičių pasidalijimui ir bendrai kalėdinei giesmei. Tai suburia žmones.

Apie opoziciją sklando daug gandų: nesusivienijanti, suskaldyta, be opozicijos lyderio, prisimename, kad buvo net Seimo opozicijos posėdžių, komitetų, komisijų boikotai…

Per tuos du metus būta visko – interpeliacijų ministrams, posėdžių boikotavimo, kaip antai pavasarį, kortelių traukimo balsavimuose. Kai kurie dalykai pavykdavo, pvz. privalomos vakcinacijos nuo COVID-19 sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų srityse dirbantiems asmenims atmetimas ar automobilių taršos mokesčio pataisų atmetimas.
Kiti darbai, prisipažinkime, baigėsi visišku fiasko. Kokia to priežastis? Galima būtų sakyti opozicijos silpnumas, bet, manau, to silpnumo apraiškos yra labai gražiai išnaudojamos valdančiųjų, kurie žino kur smogti, o kur prisigerinti, kad opozicija ir toliau būtų skaldoma.

Likime dar prie opozicijos. Priklausote Lietuvos Regionų frakcijai,  bet nuo pavasario nesate Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos nare.

Praeitos žiemos pabaiga paženklinta Rusijos agresija Ukrainoje sukrėtė visus. Karas  vis dar  tęsiasi. Tuo momentu vieno buvusių Seimo nario, priklausančio LLRA- KŠS, pasisakymas suglumino visuomenę. Eilinį kartą. Negalėjau leisti, kad į mūsų lenkų bendruomenę ir į visą mūsų daugiatautę Vilniaus krašto bendruomenę visą laiką būtų žiūrima kaip į simpatizuojančią Rusijos veiksmams, iš kurios neva gali sulaukti ko tik nori.

Reikia pasakyti gana, nes esame Lietuvos dalis ir nepasitikėjimo šešėliai, kurie krenta jau ne vienerius metus ant mūsų bendruomenės, turi išnykti. Kadangi partijos vadovybė vangiai reagavo į skandalą, neapsaugodama nei partinių, nei lenkų bendruomenės interesų, kadangi partiją atstovaujantis, skandalingai pasisakęs buvęs Seimo narys, neatsiprašė viešai ir nepasiaiškino dėl savo pasisakymo, kuo pastatė atstovaujančius partiją Seimo narius bei lenkų bendruomenę į keblią padėtį, priėmiau tokį sprendimą. Atrodo, kad partija ligi šiol nesupranta, kokią žalą sau padarė. Esu pati pajėgi spręsti, kas yra gerai, o kas blogai ir pati atsakau, šiuo atveju, ne tik už save, bet ir už visus, kuriems pateikta retorika yra  nepriimtina.

Ką apie jūsų sprendimą sako draugai, artimieji, rinkėjai?

Esu labai dėkinga visiems, kurie reiškė ir reiškia palaikymą. Sulaukiau jo ir iš Jo Ekscelencijos Prezidento, ir iš Lenkijos valdžios atstovų, iš daugelio žmonių, kurie giliai supranta ne tik šią situaciją, bet ir padėtį. Žmonės viską supranta ir daug kartų tuo įsitikinau.

Be abejo, sulaukiau iš buvusių bendrapartiečių ir daug neapykantos apraiškų. Iš tikro niekas taip ir nedrįso paprašyti išeiti iš Seimo, nors paskalų lygmeny visi apie tai ir kalbėjo. Jie žino, kad nėra tokios procedūros ir niekas negali priversti pasitraukti Seimo nario iš Seimo. Jo įgaliojimai nutrūksta pasibaigus kadencijai, jam mirus arba pakeitus pilietybę. Kitos partijos apie tai net nekalba, nors partiją paliko ar iš frakcijų pasitraukė daug Seimo narių. Paskutiniai ypač garsūs atvejai – Aido Gedvilo ir Mykolo Majausko, tačiau niekas jų neverčia išeiti dėl to iš Seimo, nes žino, kad tai veikimas prieš Seimo nario teises ir prieš Konstituciją.

Iki šiol sulaukiu savo pavardės iš visuomeninio, ypač rajoninio, gyvenimo trynimo apraiškų. Mano buvusiems bendradarbiams, draugams ir pažįstamiems draudžiama dėti patiktukus po mano įrašais facebooke, kas labai mane juokina. Draudžiama net bendrauti su manimi. Liepiama ignoruoti mano renginius, nekviesti manęs į jokius renginius, net visiškai nepolitinius. Klausiu, ar tai normalu? Aš atstovauju visus Šalčininkų rajono žmones ir kelių partinių žmonių noras pažeminti mane, mano pareigas, mano atstovavimą apygardai Seime rodo tik bailumą ir neišmanymą.

Š. m. gegužės 1-ąją įsigaliojo Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymas. Pagal įstatymą, vardai ir pavardės rašomi lietuviškais rašmenimis, tačiau jame taip pat nustatytos išimtys, kai vardai ir pavardės galės būti rašomi lotyniškos abėcėlės rašmenimis. Daug Lietuvos lenkų tautybės piliečių pasinaudojo įstatymo galimybėmis parašyti savo pavardę originalia kalba. Pakeitėte savo pavardę ir jus – buvote Beata Petkevič, tapote Beata Pietkiewicz. Lyg ir viskas čia gerai, einame demokratinės, teisės principo paisančios valstybės link. Bet atsirado Seimo narių, kuriuos toks įstatymas suglumino ir papiktino. Kad ir parlamentaras, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narys „valstietis“ Eugenijus Jovaiša, pagal kurį pradėjus vardus ir pavardes rašyti lotyniškos abėcėlės rašmenimis, nebebus aiškus asmens santykis su valstybe. Interviu naujienų agentūrai BNS jisai pareiškė: „Koks santykis, pasižiūrėjus į tokią pavardę, su valstybe? O pavardė ir jos užrašymas nurodo santykį su valstybe. Ką galiu galvoti apie pavardę „Beata Pietkiewicz“, užrašytą lenkiškais rašmenimis? Ji Lietuvos pilietė? Na atsiprašau“. Ką jus jam galėtumėte atsakyti?

Atsakyti galima daug ką. Visų pirma, garbus akademikas turėti galvoti ką, apie ką ir dėl ko kalba. Viešai išsakyta E.Jovaišos pozicija yra tiesioginė diskriminacija tautybės pagrindu, mano atveju – lenkų. Šiuo pasisakymu jis diskriminuoja ne tik mane, tačiau ir kiekvieną lenką ar kitatautį pilietį, kuris po Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo įsigaliojimo įgijo teisę dokumentuose užrašyti savo vardą ir pavardę originalo kalba, taip pat kiekvieną pilietį, kurio pavardė nėra lietuviška ir joje nėra diakritinių ženklų. Tokie vieši pareiškimai skatina diskriminaciją, didina atskirtį ir niekina kitų tautybių piliečius. Reikia būtinai į tokius pasisakymus reaguoti, todėl surengiau konferenciją šiuo klausimu bei apskundžiau Seimo narį Seimo Etikos ir Procedūrų komisijai. Atsakymas buvo daugiau nei juokingas: rekomendacija E. Jovaišai korektiškiau reikšti savo nuomonę, vengti teisės aktų nuostatomis, faktais ir įrodymais nepagrįstų pasisakymų, kurie gali įžeisti, pažeminti ar menkinti kitus asmenis dėl jų kalbos, kilmės, tautybės ar kitu pagrindu.

Kaip bebūtų džiaugiuosi, kad mano pavardė yra užrašyta originalo kalba pase. Labai raginu visus norinčius pakeisti pavardę padaryti tai. Taip pat ir tuos, kurie turi diakritinius ženklus. Jie tai gali bandyti daryti per teismą. Šiame procese padeda Europos Žmogaus teisių fondas neatlygintinai. Kuo daugiau bylų, tuo didesnė tikimybė, kad bus pripažintos įstatymu ir likusių piliečių teisės. Lygiateisiškumas yra teisės pagrindas.

Kokie planai likusiai Seimo kadencijos daliai? Ar po kadencijos dalyvausite politiniame gyvenime?

Seime niekad negali nieko planuoti ar būti ko nors tikras. Kiekvieną akimirką kas nors keičiasi. Žmonės pasitraukia iš partijų, keičia frakcijas ar kuria naujas. Kaip ir iki šiol stengsiuos dirbti sąžiningai, objektyviai vertinti keičiamus teisės aktus ir atiduoti teisingą balsą, ieškoti teisingų sprendimų. Politinis gyvenimas po kadencijos? Dievas viską sudėlios. Svarbu eiti savo keliu ir niekada nepasiduoti.

Sutikome Šv. Kalėdas, artėja Naujieji metai. Ko ta proga norėtumėte palinkėti mūsų skaitytojams ir savo rinkėjams?

Tikėjimo gimstančiu Kūdikėliu ir tikėjimo, kad Jūs patys galite pakeisti tai, kas atrodo neįmanoma.

Orumo ir savitarpio pagarbos. Jei ką nuskriaudžiau, prašau atleidimo ir pati atleidžiu už tai, ką man teko per šiuos metus išgyventi….