Politinė reklama

DEZINFORMACIJA YRA NUSIKALTIMAS IR TURI BŪTI KRIMINALIZUOTA

TS-LKD frakcijos nariai Daiva Ulbinaitė ir Laurynas Kasčiūnas pristatė informacinės gynybos įstatymų paketą, kuriuo siūloma kriminalizuoti – tai yra numatyti administracinę arba baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją, kuria siekiama pakenkti Lietuvos nacionaliniam saugumui, konstitucinei santvarkai ar viešajai tvarkai, už agresyvaus karo ar kitokio ginkluoto konflikto  kurstymą, skatinimą, pateisinimą ar propagavimą taip pat už automatizuotų „SIM spiečių“ naudojimą.

Esame informaciniame kare

Informacinės atakos, kuriomis kurstoma nesantaika, skaldoma visuomenė, menkinama mūsų kariuomenė, sėjamas nepasitikėjimas sąjungininkais, klastojama istorija – tapo mūsų kasdienybe.

Koordinuota dezinformacija  sklinda greičiau  nei migrantai ar dronai per sieną ir pataiko taikliau – tiesiai į mūsų žmonių smegenis ir širdis, o okupacija prasideda ne tada kai tankai važiuoja per sienas, o kai palaužiama valia gintis, kai visuomenė supriešinta, suklaidinta ir suardyta iš vidaus taip, kad nesusikalba ir nepasitiki valstybe.

„Gindamiesi nuo geopolitinių grėsmių ir Kremliaus provokacijų mes uždarėme sienas, didiname gynybos biudžetą, tačiau informaciniame kare, kuriame jau seniai esame,  per silpnai, per lėtai ir per gailestingai atsišaudome. Teisininkai atkreipia dėmesį, kad mūsų teisinė bazė ŠOKIRUOJANČIAI neparuošta informacinei gynybai. Mūsų tarnybos kovoje su dezinformacija  dažnai veikia teisinio vakuumo sąlygomis. Akivaizdu, kad mums nedelsiant reikia stipresnių ginklų ne tik oro, bet ir informacinės erdvės gynybai”, – sako D. Ulbinaitė.

Tyrimai rodo, kad melagingos informacijos srautai Baltijos šalyse per trejus metus išaugo 50 proc.

Kremliaus dezinformacijos ir propagandos mašina pasitelkdama automatizuotus botus, dirbtinį intelektą, prokremlinę žiniasklaidą ir vietinius prokremlinius  veikėjus  bei pseudožurnalistus  dirba visu pajėgumu. Tam  skirdama milijardus eurų.

Dezinformacija – tai nusikaltimas

Kova su dezinformacija turi būti valstybės prioritetas, o mūsų atsakas – adekvatus.

„Informacijos sklaida keičiasi – žmonės vis rečiau jungiasi tradicinę televiziją, o vis dažniau gyvena uždarose socialinių tinklų grupėse, platformose ir kanaluose, kuriuose labai patogu veikti priešiškoms jėgoms. Tokiose erdvėse tikslingai talpinama dezinformacija, nukreipta prieš mūsų valstybę, yra daug sunkiau pastebima ir sukontroliuojama, todėl ji kelia vis didesnį iššūkį nacionaliniam saugumui. Jei pripažįstame, kad vyksta informacinis karas, turime pagaliau turėti ir atitinkamus gynybos įrankius – ieškoti teisinių ir technologinių sprendimų, kurie leistų greičiau reaguoti į tokias atakas ir riboti sąmoningą kenkėjiškos informacijos sklaidą, aiškiai atskiriant ją nuo teisėtos, kad ir labai aštrios, nuomonės”, – sako TS-LKD pirmininkas L. Kasčiūnas.

LR Konstitucijoje dezinformacija įvardinta kaip nusikalstamas veiksmas, Nacionalinio saugumo strategijoje dezinformacija priskiriama prie grėsmių nacionaliniam saugumui, ES ir NATO dezinformaciją  ir klaidinančią propagandą vadina hibridinės atakos elementu. Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas draudimas skleisti dezinformaciją, tačiau iki šiol ši nusikalstama veika nėra nei aiškiai apibrėžta nei kriminalizuota.

„Teisinė bazė ŠOKIRUOJANČIAI NEPARUOŠTA gynybai informaciniame kare. Nei nacionalinė, nei Europos Sąjungos teisinė bazė nėra pritaikyta laikmečio iššūkiams ir karui. Todėl šis paketas – būtinas žingsnis“, – pabrėžia Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, viešosios teisės katedros vedėjas  dr. Johanas Baltrimas.

5 įstatymų paketas

D. Ulbinaitės registruotos įstatymų pataisos sulaukė ir valdančiųjų palaikymo. Teisėkūros paketas apima Visuomenės informavimo įstatymą, Informacinės visuomenės paslaugų įstatymą, Elektroninių ryšių įstatymą, Administracinių nusižengimų kodeksą ir Baudžiamąjį kodeksą.

Įtvirtinama prievolė socialinėms platformoms bendradarbiauti su Lietuvos institucijomis ir šalinti draudžiamą ir pavojingą turinį bei atsakomybė už valstybės institucijų nurodymų nevykdymą. Taip pat šalies institucijoms suteikiami įrankiai greičiau reaguoti į informacines atakas.

Įstatymų pataisų paketas parengtas su teisės mokslininkais ir ekspertais, išanalizavus situaciją su visomis 11 institucijų, kurios mūsų šalyje atsakingos už kovą su dezinformacija, įvertinus 9 šalių patirtis, surengus tarpinstitucinį pasitarimą, tarptautinį forumą „Informacinis karas: kuo atsišaudome” su Lenkijos ir Suomijos ekspertais.

Žurnalistų etikos inspektorius Dainius Radzevičius įsitikinęs, jog kovoje su dezinformacija labai svarbus kompleksinis veikimas: „Dažnai naudojamės geranoriškumo instrumentais, o jie per lėti ir žala padaroma milžiniška, todėl dezinformacijos sąvokos išplėtimas ir galimybė duoti privalomus nurodymus – mums labai svarbūs.“

Ryšių reguliavimo tarnybos pirmininkės pavaduotojas Dariaus Kuliešiaus sako, jog per pastaruosius kelerius metus stebimas ypatingai suintensyvėjimas. „Esame nustatę ne vieną dešimtį „SIM spiečių”, tokia intensyvi plėtra reikalauja turėti konkrečius administracinius ir teisinius instrumentus juos užkardyti ir apsaugoti savo žmones.“

„Per vieną operaciją rasta 500 tūkst. netikrų paskyrų, 120 tūkst. kortelių ir 200 „SIM spiečių“. Labai svarbus bendradarbiavimas su privačiu sektoriumi, ypatingai identifikuojant „SIM spiečių“ atvejus, nes teisėkūrinės iniciatyvos turi eiti kartu su gyvenimu“, – sako Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Arūnas Maskoliūnas.

Vien pernai fiksuota  daugiau nei 1 200 koordinuotų dezinformacijos atvejų, nukreiptų prieš Lietuvos gynybą, energetiką, rinkimus, migracijos politiką.

Nuotr. Seimo kanceliarijos

Politinės reklamos užsakovas – LR Seimo narė Daiva Ulbinaitė. Informacija susijusi TS-LKD frakcijos narių Daivos Ulbinaitės ir Lauryno Kasčiūno pristatytu informacinės gynybos įstatymų paketu.