Didžiajai Šalčininkų gyventojų daliai galimybė jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų jau sudaryta, likusieji prisijungti galės iki kitų metų pabaigos

Pasaulyje mažėjant gėlo vandens ištekliams, Lietuva gali pasigirti gausiais, ypač aukštos kokybės gruntinio vandens klodais. Deja, atrodo, kad šis gyvybės šaltinis nesusilaukia deramo dėmesio: prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros prisijungė vis dar nepakankamai gyventojų, į vandens telkinius išleidžiamos ypač taršios cheminės medžiagos, žemės ūkyje naudojama daug trąšų, kurios ne tik alina dirvožemį, bet ir patenka į požeminius ir  paviršinius vandenis.

Galimybę prisijungti turės beveik visi

Įgyvendinant Nuotekų direktyvą siekiama, kad gyvenvietėse, kuriose susidaro didesnė kaip 2000 gyventojų ekvivalento tarša, nuotekų tvarkymo paslaugas gautų 98 proc. vartotojų, ir ne daugiau kaip 2 proc. nuotekų būtų tvarkomos individualiai.

Remiantis Aplinkos apsaugos agentūros duomenis, šiuo metu centralizuotomis sistemomis sutvarkomų nuotekų dalis Šalčininkų aglomeracijoje yra apie 95,5 proc. Neprisijungusių gyventojų skaičius – 421. Šalčininkų rajone esančioje Eišiškių aglomeracijoje centralizuotomis sistemomis sutvarkomų nuotekų dalis yra apie 71 proc., neprisijungę – 604 gyventojai. Tiesa, šiuo metu šioje aglomeracijoje gyvena 2082 gyventojai, todėl jei jų sumažėtų, miestelis taptų mažiau nei 2000 gyventojų turinčia gyvenviete, todėl jai nebūtų taikomi Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimai 98 proc. nuotekų tvarkyti centralizuotai.

Remiantis patvirtintu Šalčininkų rajono infrastruktūros plėtros specialiuoju planu, iki 2023 m. II ketvirčio įgyvendinus suplanuotą infrastruktūros plėtrą Šalčininkų ir Eišiškių aglomeracijose, galimybę prisijungti prie centralizuotų buitinių nuotekų tinklų turės daugiau kaip 98 proc. gyventojų. „Nepriklausomai nuo to, kad yra gatvių, kuriose vandens tiekimo paslaugas teikia viena įmonė, o nuotekų surinkimo – kita, gyventojai gali prisijungti prie abiejų inžinerinių tinklų, su bendrovėmis sudarydami atskiras paslaugų teikimo sutartis. Žinoma, reikėtų paminėti ir tai, kad gyventojai gali jungtis tik prie licenciją turinčio tiekėjo inžinerinių tinklų“, – teigia „Vilniaus vandenų“ Klientų aptarnavimo tarnybos direktorius Saulius Savickas.

Gyventojai, norintys pagal savo gyvenamąją vietovę pasitikrinti, kurie vandentiekio ir nuotekų tinklai yra arčiausiai, tai gali padaryti bendrovės interaktyviame tinklų žemėlapyje. Prisijungti prie bendrovės „Vilniaus vandenys“ eksploatuojamų tinklų gali visi norintys. Nesvarbu, ar reikia įrengti tik tinklus sklype, ar (jei tinklai nutolę) reikia pakloti ir gatvės tinklus. Prisijungimo procesą reikėtų pradėti nuo paraiškos prisijungimo sąlygoms gauti, kurią galima rasti interneto svetainėje www.vv.lt. Toliau – projektavimo ir tinklų statybos bei atidavimo vertinti darbai. Tinklalapyje pateikta ir informacija apie kainas, galima pasinaudoti skaičiuoklėmis.

Paslaugos – iš vienų rankų

Paklaustas, kodėl gyventojai neskuba jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, pašnekovas atsako, kad galbūt jie neturi galimybių savo lėšomis nusitiesti vamzdžių sklype ir vidinių komunikacijų arba neturi galimybės savo būste įsirengti sanitarinio mazgo ir komunikacijų. Tuo pačiu Saulius Savickas priduria, kad jungtis skatina galimybė gauti paslaugas iš vienų rankų, prisijungti išsimokėtinai ar pan.

Gyventojai neturintys fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos, turėtų įsirengti ir nuotekas valyti individualiuose (vietiniuose) nuotekų valymo įrenginiuose, kaip tai reglamentuoja teisės aktai (Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas), arba naudoti hermetiškai sandarias nuotekų talpyklas, iš kurių nuotekas reguliariai išvežtų nuotekų vežėjai.

Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“. Šios akcijos tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti saugiai ir tinkamai. Akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas (rugsėjį pristatytas ir Šalčininkuose), kurio metu specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli purvo vonioje ir  geria švarų vandenį iš greta pastatytos vandens kolonėlės. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje „Neteršk gyvybės rato“.

Informacija parengta bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.

Siekiant atkreipti dėmesį į nuotekų tvarkymą, M. Dirsytė surengė performansą Šalčininkuose