PELKĖS – BEVERTĖS DYKYNĖS AR GYVYBIŠKAI SVARBIOS OAZĖS, STABDANČIOS KLIMATO KAITĄ?

Vasario 2 d. buvo švenčiama Pasaulinė pelkių diena. Nors nuo seno žmonės pelkėse rinko uogas, grybus ir vaistažoles, pelkės dažnai buvo laikomos bevertėmis dykynėmis – užmirkusiose žemėse negalima auginti daržovių, ganyti gyvulių, statyti namų. Negana to, žmonėms atrodė, kad ten pilna pavojų: galima užklimpti, paskęsti, sutikti gyvačių, žalčių arba būti užpultam įkyrių kraujasiurbių vabzdžių. Pelkės tapo naudingomis tik jas nusausinus ir tuos plotus panaudojus ūkininkavimui ar durpių kasybai. Tačiau šiandien mokslininkai neabejoja, kad pelkės yra gyvybiškai reikšmingos tiek gamtai, tiek žmogui ir visame pasaulyje telkiamos didžiulės pastangos jas atkurti bei saugoti.

Lietuvoje, netoli Vilniaus esančioje Baltosios Vokės pelkėje šiuo metu taip pat vyksta atkūrimo darbai.

Pelkės yra gyvybiškai svarbios žmonėms ir gamtai

 „Pelkių vertės įkainoti neįmanoma – jos yra itin svarbios švelninant klimato kaitos padarinius, valdant potvynius, atkuriant ir saugant biologinę įvairovę. Tačiau šiandieninė situacija liūdina – Lietuvoje apie du trečdalius pelkių yra nusausintos ar kitaip paveiktos. Siekiant išsaugoti pelkes ir šlapynes yra labai svarbu visiškai atsisakyti visų durpių produktų, vietoje jų renkantis alternatyvias medžiagas.“ – sako Baltijos aplinkos forumo aplinkosaugos ekspertė Gabija Tamulaitytė.

Nedaugelis žino, kad pelkės veikia kaip natūrali apsauga nuo taršos ir klimato kaitos. Pelkės, daugiau nei bet kuri kita ekosistema pasaulyje, iš atmosferos sugeria ir kaupia CO². Dėl aukšto vandens lygio nukritusios negyvos augalų dalys pilnai nesuyra ir pradeda kauptis formuojant durpę. Tokie augalai kaip, pavyzdžiui, kiminai yra prisitaikę augti šlapiose vietose, per metus paauga iki 12 cm, o vegetacijos pabaigoje augalo apatinė dalis apmiršta ir nugrimzta į pelkės dugną. Tad tam, kad susidarytų 1 metras durpės, reikia net tūkstančio metų. Nusausinus pelkes ir pradėjus jose kasti durpes ar vykdyti ūkinę veiklą, į atmosferą išmetami didžiuliai sukauptos anglies kiekiai, kurie ženkliai prisideda prie neigiamo poveikio klimatui. Atkūrus pelkes ir šlapynes, atstačius jų hidrologinį režimą ir augaliją, pelkės vėl pradeda kaupti CO².

Ne mažiau svarbu, kad pelkės valo vandenį ir reguliuoja jo lygį – veikia kaip natūralios kempinės: esant stiprioms liūtims jos sugeria vandens perteklių taip saugodamos nuo potvynių, o vėliau vandenį palengva atiduoda ir sušvelnina sausrų padarinius. Taip pat sukuria mikroklimatines sąlygas, kurios padeda išlyginti karščio bangų efektą. Šis natūralus potvynių kontrolės būdas yra itin reikšmingas, kai vykstant klimato kaitai dažnėja ekstremalūs gamtos reiškiniai.

Saugodami ir atkurdami pelkes, mes taip pat prisidedame prie bioįvairovės apsaugos, kuri palaiko ekologinį planetos balansą ir tiesiogiai veikia visų mūsų gerovę. Pelkėse ir šlapynėse įsikuria augalai ir gyvūnai, kurie negali gyventi kitur. Nusausinus pelkes daugybė retų rūšių Europoje atsidūrė ant išnykimo ribos – stulgys, meldinė nendrinukė, švygžda, skiauterėtasis tritonas, raudonpilvė kūmutė ir kitos. Jas išsaugoti galime tik vienu būdu – išsaugodami ir atkurdami pelkes ir joms būdingas funkcijas.

Buvusio durpyno vietoje šalia Vilniaus – sunaikinta gyvoji gamta

„Tik nedaugelis žino, kad visai netoli Vilniaus esančiame Baltosios Vokės šlapžemių komplekse pieš septyniasdešimt metų buvo pradėtos kasti durpės, naudotos sostinės šildymui, o visa gyvoji gamta – sunaikinta. Iškasus didįjį durpių sluoksnį, įmonė nustojo veikti, o durpynas buvo apleistas, dalyje jo atsirado žuvininkystės tvenkiniai“ – pasakoja G. Tamulaitytė.

Baltosios Vokės pelkė žiemą. Birutės Stukės nuotrauka

Nors teritorijai šiandien suteiktas buveinių ir paukščių apsaugai svarbios teritorijos statusas dėl randamų retų paukščių ir varliagyvių rūšių, o Papio ežeras paskelbtas ornitologiniu draustiniu, tačiau durpių gavybos padariniai dar ryškiai matomi. „Kartu su partneriais Lietuvoje ir Latvijoje įgyvendiname projektą LIFE MarshMeadows, kurio metu Baltosios Vokės šlapžemėse bus atkurtas hidrologinis režimas, buveinės ir užtikrintos socioekonominės naudos. Tam pasitelksime įvairias priemones, tarp kurių – galvijų ganymas teritorijoje ištisus metus“ – dalinasi Baltijos aplinkos forumo atstovė G. Tamulaitytė.

Karvės šiame projekte atlieka itin svarbią rolę, nes yra vienintelės pajėgios pasiekti net ir užmirkusius, sunkiai privažiuojamus teritorijos plotus bei juose atlikti gamtotvarkinius darbus – šalinti nepageidaujamą augaliją, ataugančius krūmus bei nendres. Ilgalaikis, ekstensyvus ir gerai valdomas ganymas gali būti raktas į sėkmingą ekosistemos atkūrimą ir priežiūros užtikrinimą.

Gamtinio turizmo planai Baltosios Vokės šlapžemėse

Laukinės gamtos atkūrimas susieja ekologiją su ekonomikomis, kur laukinė gamta veikia kaip sąjungininkė sprendžiant šiuolaikines socialines problemas, taip pat, skatina vietos ekonomiką. „Tai padeda atgaivinti tiek kaimo, tiek miesto bendruomenes – laukinės gamtos jaudulys atkuria ryšį su gyvąja planeta, ugdo bendrą žmogiškumo ir pasididžiavimo jausmą regionuose ir didmiesčiuose“ – laukinės gamtos atkūrimo naudas vardina G. Tamulaitytė.

Aukščiau minėto projekto metu Baltosios Vokės šlapžemių kompleksas taip pat bus pritaikomas gamtiniam turizmui – ruošiami maršrutai pasivaikščiojimams, organizuojami gamtos stebėjimo renginiai, skatinamas gerosios praktikos apsikeitimas. Buvusio durpyno – pažeistos šlapynės atsistatymas vyksta natūraliai, tačiau gali užtrukti šimtmečius ar net tūkstantmečius, o klimato kaitos kontekste gali ir visai neįvykti. Todėl siekiama parodyti, kad tokioms šlapynėms galima padėti ir atsikūrimo procesus pagreitinti naudojant ekosistemų atkūrimo metodus.

Gamta pajėgi pasirūpinti savimi, tačiau privalome sudaryti sąlygas natūraliems procesams formuoti mūsų kraštovaizdį bei ekosistemas. Savireguliuojantys kraštovaizdžiai ilgainiui yra net gi tvaresni. Laukinės gamtos atkūrimas gali lemti spontanišką daugelio laukinių gyvūnų rūšių sugrįžimą – jei sukursime bei saugosime teritorijas, kuriose gali vykti atgimimas, ilgainiui naudos turės ir žmonės, ir laukinė gamta.

Highland veislės galvijai ganosi Baltosios Vokės šlapynėje. Kristaps Kalns nuotrauka

Paukščių stebėjimo turas Baltosios Vokės šlapynėje. Baltijos aplinkos forumo archyvo nuotrauka

Daugiau informacijos rasite internetinėje svetainėje lietuvių bei lenkų kalbomis: https://slapyne.lt/pl/.

Projektą „Šlapynių atkūrimas Lietuvoje ir Latvijoje, taikant integruotus buveinių atkūrimo ir palaikymo metodus” (LIFE MarshMeadows) nr. LIFE20 NAT/LV/000273 finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija ir projekto partneriai. Už tinklapyje pateikiamą informaciją visą atsakomybę prisiima autoriai. Čia pateikiamas turinys nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę.