Riboti resursai, vis dar gajūs stereotipai ir baimė sulaukti ne pagalbos, o pasmerkimo – pagrindinės priežastys, kodėl ne visos nusikaltimų aukos patiria baudžiamosios sistemos teisingumą.

Teisingumas – ne visiems

„Žemesnę socialinę ir ekonominę padėtį visuomenėje užimantis žmogus, tapęs nusikaltimo auka,

neturi finansinių išteklių susimokėti už brangias advokato paslaugas, jo galimybės atstovauti savo interesams yra ribotos,“ – įsitikinusi kriminologė Ignė Kalinauskaitė. Pasak jos, selektyvumo apraiškos būdingos kalbant ne tik apie aukas, bet ir nusikaltimą padariusius asmenis: žemesnio socialinio-ekonominio statuso žmogus turi kur kas daugiau šansų tapti kriminalinės justicijos klientu negu turintis gerą išsilavinimą, nuolatinį ir gerai apmokamą darbą.

Bijai vilko – neik į mišką

Paskaičius internautų komentarus galima pastebėti, kad vienų aukų gailima, o kitos – neva pačios kaltos dėl situacijos, kurioje atsidūrė. Kas tai lemia? „Masinės medijos formuoja tai, kaip visuomenėje yra suvokiamos socialinės problemos, pavyzdžiui, seksualinis smurtas, įvairios priklausomybės, prekyba žmonėmis. Didžiajai daliai visuomenės žiniasklaida yra vienintelis tokios informacijos šaltinis, todėl kritiškai įvertinti skelbiamą informaciją yra keblu.   Tuomet svarbų vaidmenį atlieka tai, kaip įvairiuose naujienų portaluose yra vaizduojamos tiek nusikaltimų aukos, tiek nusikaltę asmenys,“ – teigia I.Kalinauskaitė. Pavyzdžiui, kalbant apie seksualinius nusikaltimus, žiniasklaidoje formuojamas požiūris, kas galėtų tapti potencialia auka, kaip ji turėtų ar neturėtų atrodyti arba elgtis. Kartais net palaikoma idėja, kad moterys neva mėgaujasi prievarta ir pačios to siekia arba savo elgesiu provokuoja. Kriminologė pastebi, kad žiniasklaidoje moterims net dalinami patarimai, kaip netapti išžaginimo aukomis, pavyzdžiui, vaikščioti grupelėmis, naktį nebūti vienoms, nenuleisti akių nuo savo gėrimo, jeigu esi viešoje vietoje. „Gailesčio nusipelnančios moterys yra nepriekaištingos ir užpuolimo metu laikosi visų taisyklių, kurios padeda išvengti netinkamo vyro elgesio. Išprievartavimo kultūroje joms tarsi nustatytos seksualinės prievartos vengimo gairės, o jas pažeidžiančios moterys užuojautos nėra vertos,“ – reziumuoja I.Kalinauskaitė.

(Ne)idealios aukos

Kokie stereotipai apie nusikaltimų aukas yra dominuojantys? „Aukų kaltinimą ir stereotipus suprasti padeda norvegų kriminologo Nils Christie išskiriama idealios aukos samprata. Jei bare yra užpuolamas vyras, dėmesys yra sutelkiamas į tai, jog jis į barą galėjo neiti, pažinojo savo užpuoliką ir būdamas jaunas vyriškosios lyties atstovas gal net galėjo jį nugalėti. Vis tik užpuolikui nusitaikius į gatve einančią močiutę situacija vertinama visiškai kitaip. Ji negalėjo išvengti susidūrimo ar apsiginti, todėl yra suvokiama kaip ideali auka. Remiantis šiomis idėjomis, ideali auka apibrėžiama kaip ta, kuri atsargiai elgiasi rizikingose situacijose ir priešinasi savo užpuolikui,“ – vardija kriminologė.

Kas nutinka, kai auka – nutolusi nuo idealo?  „Kai auka nėra ideali, kyla didelė grėsmė, jog ji pati bus laikoma atsakinga už situaciją, į kurią pateko. Nukentėjusysis, kuris nėra laikomas idealia ar tikra auka, yra tas, kurio gyvenimo būdas yra ,,rizikingas”, kuris vartoja alkoholį ar narkotines medžiagas, yra neatsakingas.“ Iliustruodama neidealios aukos tipą kriminologė pateikia seksualinį nusikaltimą patyrusios prostitutės pavyzdį: „Dominuoja įsitikinimas, kad toks gyvenimo būdas diskredituoja jos patirtis, o darbo pobūdis neva sukuria duodamo sutikimo prielaidą. Seksualinių nusikaltimų aukos taip pat dažnai vaizduojamos kaip savanaudės, pasipelnyti siekiančios melagės.“

Kitas dažnai sutinkamas stereotipas, kurį įvardija kriminologė, – auka nepažįsta savo skriaudėjo. Todėl santuokoje ar partnerystėje gyvenantys žmonės nėra suvokiami kaip idealios aukos, nes yra pernelyg artimi. Idealios aukos stereotipas paskatina visuomenę būti gailestingą ir palaikyti auką. Priešingai, aukos, kurios šio standarto neatitinka, yra kaltinamos, gėdinamos ir retai kada joms pasiūloma pagalba. I. Kalinauskaitė atkreipia dėmesį, kad dauguma nusikaltimų aukų idealios aukos konstrukto neatitinka, todėl visuomenė yra linkusi jas pasmerkti ar kaltinti neapdairumu.

Būtina kompleksinė pagalba

Kokioms nusikaltimų aukoms pagalbos reikia labiausiai? „Patiriančiai psichologinį smurtą, turinčiai itin žemą savivertę aukai pagalbos kreiptis yra itin sunku, todėl tokiems nukentėjusiesiems reikalinga ypatinga parama – ne tik emocinė, psichologinė pagalba, bet ir saugumo užtikrinimas. Taip pat tokios aukos gali bijoti viešumo, būti įbaugintos, nepasitikėti teisėsaugos institucijomis ar net neidentifikuoti savęs kaip aukų. Todėl labai svarbu užtikrinti mechanizmą, sudarantį galimybes tokioms aukoms gauti kompleksinę pagalbą ir didinti visuomenės pasitikėjimą kriminalinės justicijos sistema,“ – įsitikinusi I. Kalinauskaitė.

Kur kreiptis?

Šiandien nusikaltimų aukos gali kreiptis į anoniminę Pagalbos nusikaltimų aukoms liniją. Linijos savanoriai – kriminologų, psichologų ir teisininkų komanda – neatlygintinai suteiks reikiamą informaciją ir atsakys į sudėtingoje situacijoje kilusius klausimus, patars, kur ir kaip kreiptis pagalbos bei užtikrinti savo teises.

Kokias emocijas išgyvena nusikaltimą patyręs žmogus? Kaip ištiesti pagalbos ranką, kad ji būtų priimta? Su kokiais sunkumais susiduria tiek pagalbą teikiantis, tiek ją gaunantis? Kaip įveikti baimę? Į šiuos ir daugelį kitų ne tik nusikaltimų aukoms, jų artimiesiems, bet ir plačiajai visuomenei aktualių klausimų atsakymų ieškoti kvies pirmasis Baltijos šalyse kriminologijos festivalis DEMISTIFY, vyksiantis rugpjūčio 13-15 d. Kalvarijos savivaldybėje, Šilėnų kaime. Išsamiau: www.demistify.lt

Nemokamas festivalis organizuojamas vykdant Europos Komisijos JUSTICE programos finansuojamą projektą „PREVICT: pagalbos nusikaltimų aukoms plėtra“.